Evaldas Pabrėža ir Jonas Jonuška, UAB „Integrated Optics“ vadovai

 

Milijonų vertus lazerius pradėjo kurti daugiabutyje

„Svarbiausia atrasti balansą tarp laisvės ir pinigų, kuriuos gali uždirbti“, - taip savo verslo sėkmės receptą apibūdino vienas iš įmonės „Integrated Optics“ vadovų Jonas Jonuška.

Jo kolega Evaldas Pabrėža pridūrė, kad norint sulaukti sėkmės versle svarbu vaikytis ne tik trumpalaikės naudos, bet priimti tokius sprendimus, kurie būtų naudingiausi ilgalaikėje perspektyvoje.

Lazerius gaminančią įmonę „Integrated Optics“ vaikinai įkūrė prieš mažiau nei metus ir iki šiol juos lydėjo sėkmių virtinė. E.Pabrėža mano, kad pasiekti rezultatų jiems padėjo tai, jog prieš pradėdami dirbi kartu, iš anksto tiksliai susitarė, kas už kurią sritį bus atsakingas.

„Esu baigęs moderniųjų technologijų vadybą, o Jonas – lazerių fizikos mokslus. Susitarėme, kad dirbdami vienas kitam netrukdysime – Jonas kurs lazerius, o aš rūpinsiuosi komercija, investicijomis ir plėtra“, - teigė E.Pabrėža.

Praėjusią vasarą įkūrusius įmonę, E.Pabrėžą ir J.Jonušką pastebėjo įstaiga „Versli Lietuva“. Lazerių kūrėjai buvo pakviesti dalyvauti rudenį vykusiame „Verslios Lietuvos“ surengtame gyvybės mokslų forume „Life Sciences Baltics 2012“. Per forumą vyko ir startuolių sesija, kurioje įmonės „Integrated Optics“ įkūrėjai pristatė savo verslo planą.

Lazerių kūrėjų verslo planas komisijai pasirodė itin perspektyvus, todėl jie laimėjo „Versli Lietuva“ įsteigtą prizą – savaitės trukmės kelionę į Akrono miestą JAV, kur inovatyvioms kompanijoms skiriamas itin didelis dėmesys.

Pirmas testas lazeriui – lėktuve

Į Akroną jaunieji specialistai vežėsi ir vieną savo sukonstruotą lazerį. Kelionė lėktuvu įrenginiui buvo pirmasis testas – vaikinai norėjo įsitikinti, ar jų sukonstruotas lazeris atlaikys -50°C temperatūrą, vibraciją ir oro duobes.

„Atlaikė“, - šypsojosi vaikinai.

Akrone E.Pabrėža ir J.Jonuška užmezgė naujų kontaktų, susitiko su galimais partneriais, klientais bei mokslininkais, kurie savo darbe galėtų naudoti lietuvių sukurtus lazerius. Taip pat jaunieji verslininkai bendravo su Akrono meru, šio miesto startuolių bendruomene, vyko į ekskursijas po laboratorijas, sertifikavimo centrus, verslo akseleratorių patalpas.

„Akrone ne tik susitikome su mokslininkais, bet ir pamatėme, kaip jie dirba. Jie orientuoti į verslą – sukuria naują technologiją ir iš karto galvoja, kokią įmonę įsteigs, kaip ją parduos. Mūsų sukurtą lazerį gyrė NASA mokslininkai. Jiems didžiausią įspūdį padarė tai, kad mūsų lazeris yra itin mažas ir atsparesnis smūgiams negu konkurentų produktai. Konkurentų lazeriuose yra daug varžtų, kurie per skrydį gali atsilaisvinti. Mūsų lazeryje tokių detalių nėra“, - pabrėžė J.Jonuška.

E.Pabrėža pridūrė, kad kelionėje abu kolegos įsitikino, jog jų verslo planas yra teisingas – lieka viską tęsti toliau. Šiuo metu lazerių kūrėjams svarbiausia pritraukti investicijų, pabaigti kurti lazerius ir prasimušti į rinką. Lazerius vaikinai ketina gaminti Lietuvoje, tačiau pardavinėti juos ruošiasi daugiausiai užsienio kompanijoms.

Laboratoriją įsirengė namuose

Norėdami sukonstruoti pirmuosius lazerių prototipus vaikinai į verslą investavo patys – internete pirko ir į Lietuvą siuntėsi visą reikalingą įrangą, kad galėtų įsirengti savo laboratoriją – spintos dydžio erdvę kambaryje, esančiame viename iš sostinės daugiabučių.

„Tokios laboratorijos mums kol kas pakanka, tačiau kai lazerių kūrimas bus baigtas ir prasidės jų gamybą, teks įsirengti didesnę“, - pasakojo J.Jonuška.

Šiuo metu savo laboratorijoje specialistai yra sukonstravę dviejų lazerių prototipus – geltonai-oranžinės spinduliuotės „MatchBox“ lazerį ir impulsinį lazerį „BlackBox“. „BlackBox“ lazeris ypatingas tuo, kad yra 130 kartų mažesnis už konkurentų konstruojamus produktus. Lazeris „MatchBox“ už konkurentų įrenginius mažesnis maždaug 10 kartų.  Juos galima pritaikyti medicinoje, medžiagų apdirbimui, mikroskopijoje, astronomijoje, biologiniams taikymams, pavyzdžiui, ląstelių vaizdinimui, fluorescencijai.

„BlackBox“ lazeris, labiau tinkamas medžiagų apdirbimui, pritaikomas mikroelektronikoje. Šiam lazeriui esame labiau užtikrinti dėl rinkos. Geltonajam reikėtų rasti gerų integratorių. Tuomet prijungus valdymą, kitus prietaisus, mūsų lazeris taptų sudedamąją įrenginio dalimi. Medžiagų apdirbimo srityje Lietuvoje yra dvi įmonės, kurios galėtų būti integratoriais, tačiau medicinos srityje tokių kompanijų Lietuvoje nėra. Tačiau manome, kad užsienyje integratorių susirasime be problemų“, - įsitikinęs E.Pabrėža.

Planas veikia, reikia tik investicijų

E.Pabrėža teigė, kad įmonės „Integrated Optics“ verslo planas yra pagrįstas keliasdešimties jų sukurtų lazerių pardavimu per pusmetį, tačiau ir iš tokio kiekio turėtų susidaryti dešimčių milijonų litų apyvarta. Jau dabar sukurtų technologijų vertė yra didesnė nei 2 mln. litų – tiek kainuotų užsakymas sukurti panašius prietaisus lazerius gaminančiose kompanijose.  

Geltonąjį „MatchBox“ lazerį įmonė planuoja pradėti pardavinėti praėjus metams nuo investicijų pradžios. Juodąjį „BlackBox“ lazerį pardavinėti vaikinai ruošiasi jau 2014-aisiais.

„ Įstaiga „Versli Lietuva“ siūlo geras programas startuoliams – jaučiamės perspektyvūs, apdovanoti ir madingi, lieka gauti tik pinigų“, - sakė E.Pabrėža.

Abu vaikinai jau domisi ir galimybėmis dalyvauti antrajame „Versli Lietuva“ organizuojamame gyvybės mokslų forume „Life Sciences Baltic 2014“ bei kituose įstaigos renginiuose – parodose, verslo misijose į užsienio šalis.

www.verslilietuva.lt

Diana Mikulėnienė, UAB „Dir L“ įkūrėja ir direktorė

 

„Į proginių drabužių nuomos verslą ėjau mažais žingsneliais. Iš pradžių dirbau kartu su drauge, vėliau pabandžiau darbuotis savarankiškai. Įsigijau verslo liudijimą, sukaupiau suknelių kolekciją, pelniau klientų pasitikėjimą savo darbu. Pati siūdavau, taisydavau, valydavau sukneles, vėl taisydavau, siuvinėdavau, kurdavau naujus modelius. Bet įmonės steigti vis nesiryžau“, – apie verslo pradžią pasakoja Diana Mikulėnienė, UAB „Dir L“ įkūrėja ir direktorė.

Labiausiai ją baidė baimė: o ką reikės daryti, jei pritrūks užsakymų, nesulauks pakankamai klientų, įmonės veiklos juk taip paprastai nesustabdysi kaip veiklos pagal verslo liudijimą. Vis dėlto šiam žingsniui pastūmėjo informacija apie paramą verslo pradžiai.

„Verslios Lietuvos“ renginyje, vykusiame Šiauliuose, gauta informacija suteikė pasitikėjimo savo jėgomis. Renginyje išgirdau ne vieną sėkmės istoriją, įgijau drąsos. Ten sužinojau ir apie pirmųjų verslo metų paslaugų krepšelių programą“, – pasakoja verslininkė, įmonę įkūrusi prieš pusantrų metų.

Galimybė įsitvirtinti

Įkūrus įmonę iš karto imta ieškoti galimybių veiklai plėsti, o tam reikalingos investicijos. Todėl pasinaudota darbo biržos teikiama subsidija naujai darbo vietai steigti. Gauta 28.000 Lt mainais už įsipareigojimą darbo vietą išlaikyti 3 metus.

„Mums šie pinigai leido įsigyti siuvimo mašinų, sukirpimo stalų, specialių žirklių. Būtent tai, ko reikėjo papildomai veiklai, nes drabužių nuomą nutarėme išplėsti siuvimo paslaugomis. Ir tas sprendimas pasiteisino“, – nurodo p. Mikulėnienė.

Siuvykla leidžia uždirbti papildomų pajamų, nes įmonė gauna ne tik individualių užsakymų, bet ir, tarkim, prašymų iš šokių kolektyvų pasiūti tautinius drabužius. Svarbu ir tai, kad siuvykla leidžia išvengti sezoniškumo, nes žiemą drabužių nuomos paklausa sumažėja.

„Be to, siuvimas mums suteikia ir konkurencinio pranašumo. Būna, kad pamergės vestuvėms neranda norimos spalvos ar modelio suknelių, tad mes pasiūlome joms tokias pasiūti ir išnuomoti. Paskui šias suknias nuomojame ir toliau, kol jos atsiperka ir pradeda duoti pelną. Ir nors siuvimo paslauga reikalauja daugiau sąnaudų, tačiau paskui nuomojant pasiūtus drabužius atsiperkamumo netrunka sulaukti“, – patirtimi dalijasi pašnekovė.

Ištyrė paklausą

„Dir L“ nuomoja ne tik pačių siūtus drabužius, bet įsigyja jų ir užsienyje. Anot įmonės vadovės, ne kartą iš klientų tekę išgirsti, kad jų salone drabužiai atrinkti pagal stiliaus pojūtį.

„Gal todėl sulaukiame ne tik vietinių klientų, bet ir iš Šiaulių, Baisiogalos, Šeduvos. Vis dažniau atvyksta ir iš Panevėžio. Tai rodo, kad einame teisinga kryptimi“, – sako ji.

Įmonę Radviliškyje p. Mikulėnienė steigė išsiaiškinusi, kad čia tokių paslaugų trūksta, nes buvo tik keli nedideli nuomos salonai ir viena smulki siuvyklėlė. Ji aiškinosi, kokia pasiūla yra Šiauliuose ir Panevėžyje, tačiau tinkamiausias variantas jai pasirodė šis miestelis.

Būtent ištirti, kokia yra paslaugų ar prekių paklausa, ji ragina kiekvieną pradedantį verslininką. Kuo daugiau informacijos surenkama prieš steigiant įmonę, tuo bus lengviau verslo pasaulyje atrasti savo vietą.

Šaltinis: vz.lt

www.verslilietuva.lt

Mindaugė Karvelytė-Vest, UAB „ConCreate“ steigėja

 

UAB „ConCreate“ gamina inovatyvius surenkamus betoninius konstrukcinius elementus pastatams. Gaminamos betoninės konstrukcijos su instaliuotomis santechnikos, elektros tinklainėmis yra orientuotos į individualios statybos objektus, tačiau tinkamos ir pramoniniams objektams. Didžiausias UAB „ConCreate“ produkcijos išskirtinumas ir inovatyvumas siejamas su atsinaujinančių energijos šaltinių – saulės energijos, lietaus vandens, grunto šiluminės energijos – panaudojimo integracija.

Vystant pirmuosius konstrukcinius modelius, siekiant žmonėms sukurti ekonomiškas ir atsakingą vartojimą skatinančias gyvenimo sąlygas buvo bendradarbiaujama su Danijos Karalystės bei Lietuvos Respublikos pastatų inžinerinių sistemų akademinės bendruomenės atstovais.  

Apie įmonės steigimą buvo svarstoma ne vienerius metus, bet UAB „ConCreate“ buvo įsteigta tik 2012 metų sausio mėnesį, kai buvo įsitikinta, jog kuriami betoniniai gaminiai turės paklausą ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų.  

Įkurti įmonę bei įgyvendinti brandinamą idėją taip pat paskatino dalyvavimas VšĮ „Versli Lietuva“ ir UAB “Sadrigla” organizuotame informaciniame renginyje “Kurk savo verslą su Pirmųjų verslo metų krepšeliu”. Renginio metu gauta informacija ir palyginamoji mokesčių bazės analizė padėjo apsispręsti dėl veiklos formos pasirinkimo.

Renginio metu iš „Versli Lietuva“ gautas „Pirmųjų verslo metų paslaugų krepšelis“ buvo labai vertingas įmonės veiklos pradžioje. Naudingiausios buvo konsultacijos darbų saugos, verslo finansavimo, buhalterinės apskaitos, sutarčių sudarymo klausimais. Labai patogu tai, jog 12 mėnesių turėjau galimybę dėl visų iškylančių klausimų kreiptis konsultantes, kurios suteikė kokybiškus ir informatyvius atsakymus, neleidusius padaryti verslo pradžios klaidų.

Kadangi mūsų gaminamas produktas yra naujiena tiek Lietuvos, tiek Danijos Karalystės rinkose, ypatingą reikšmę turi rinkodara – pardavimų skatinimas. Dėl šios priežasties pasinaudojau ir krepšelio teikiama mokymų galimybe – dalyvavau Marketingo mokymuose, kuriuose gavau daug aktualios, praktiškos ir naudingos informacijos, kurią pritaikiau įmonės veikloje. Taip pat dalyvavau Buhalterinės apskaitos mokymuose – šių mokymų metu buvo pateikta daug koncentruotos informacijos, kuri buvo man tikrai naudinga.

Šiuo metų UAB „ConCreate“ vykdo pirmuosius užsakymus. Jau šių metų balandžio – gegužės mėnesiaisDanijos Karalystėje bus pastatyti pirmieji betoninių konstrukcijų namai. Taip pat rengiamasi pavyzdinį maketą, kuris bus pastatytas Lietuvoje.

www.verslilietuva.lt

Neringos savivaldybės administracija, Rasa Baltrušaitienė, Verslo ir strateginės plėtros skyriaus vyriausioji specialistė

 

Nors Neringos savivaldybės administracijoje dirbu dar vos pusantrų metų, bet jau spėjau pajusti, kokie dideli verslininkų prašymų leidimams ar licencijoms gauti srautai mus pasiekia per „Paslaugų ir gaminių kontaktinio centro pranešimo dėžutę“. Todėl siekis skatinti verslininkus naudotis „Paslaugų ir gaminių kontaktinio centro“ teikiamomis paslaugomis, tapo vienu iš kasdienės veiklos prioritetu. Nuolat konsultuoju verslininkus, kaip reikia pateikti prašymus leidimams, licencijoms gauti per pranešimų dėžutę, užtikrinu, kad naudojantis „Pranešimų dėžute“ jie sutaupys ne tik savo laiką, kelionės išlaidas, nes dokumentus institucijai gali pateikti bet kuriuo paros metu iš jam patogios vietos, bet ir gaus leidimus operatyviau nei atvykstant į savivaldybę.

Dalyvavau visuose VšĮ „Versli Lietuva“ rengiamuose seminaruose, mokymuose, konferencijose. Neringos savivaldybės portale patalpinome www.verslovartai.lt banerį, kad suinteresuotieji asmenys gautų kuo daugiau informacijos apie „Paslaugų ir gaminių kontaktinio centro“ teikiamas paslaugas.

Iš VšĮ „Versli Lietuva“ specialistų nuolat jaučiame dėmesį mūsų savivaldybei, džiaugiamės, kad įstaigos specialistai kvalifikuotai atsako į visus mums kylančius klausimus. Mano nuomone, „Paslaugų ir gaminių kontaktinio centro“ veikla bei teikiamos paslaugos teikia didžiulę naudą tiek pradedančiajam verslininkui, tiek ir verslo senbuviui, nes visa informacija, reikalinga sėkmingam verslo įkūrimui ir vystymui, sukoncentruota viename tinklapyje.

Pranešimų dėžutė skirta verslininkams, norintiems susisiekti ir tiesiogiai bendrauti su kompetetingomis valstybės ir savivaldybių institucijomis, pateikti joms prašymus, persiųsti dokumentus, reikalingus leidimams, licencijoms išduoti ir gauti institucijų atsakymus.

Tuo tarpu valstybės ar savivaldybės institucijos specialistui mažėja interesantų srautai, dėl kurių formuojasi eilės, savivaldybės darbuotojas gali racionaliau planuotis darbus bei laiką, nagrinėjant prašymus bei paraiškas dėl leidimų, licencijų išdavimo.

Džiaugiamės, kad susidomėjusių galimybe pateikti dokumentus ir gauti licencijas bei leidimus elektroniniu būdu daugėja, o Neringos savivaldybė, siekdama tapti pažangesne ir šiuolaikiška savivaldybe, prisideda prie informacinės visuomenės plėtojimo. Be to, pagal gautų paraiškų skaičių per „Pranešimų dėžutę“ 2012 m. Neringos savivaldybė užimė antrą vietą savivaldybių tarpe.

Paslauga „Pranešimų dėžutė“ teikiama nuo 2010 m. 2009 m. VŠĮ „Versli Lietuva“ buvo įkurtas Paslaugų ir gaminių kontaktinis centras, kuriame skelbiama aktuali informacija verslui prieinama per portalą www.verslovartai.lt. Šiame portale veikia ir saugi pranešimų dėžutė.

www.verslietuva.lt

Neringa Vaitkutė, UAB “Rūta” direktoriaus pavaduotoja komercijai

 

Neseniai pasinaudojome VšĮ „Versli Lietuva“ paslauga Potencialių prekybos partnerių kontaktinių duomenų paieška JAV. Į šią  rinką kol kas tiekėme tik labai nedidelius produkcijos kiekius vienam smulkiam klientui.

Manome, kad JAV galėtų tapti dar viena perspektyvia mūsų eksporto kryptimi. Eksportas į užsienio šalis sudaro apie 20 proc. nuo bendrų „Rūtos“ pardavimų. Pagrindinės kryptys – Vokietija, Anglija, Ukraina, mūsų produkcija gerai vertinama ir Švedijoje, Suomijoje, Portugalijoje.

Pirmuosius žingsnius žengiame naujose Rumunijos ir Čekijos rinkose. Mūsų pagaminti saldainiai keliauja ir į Latviją bei Estiją, taip pat šiek tiek gaminių išvežame į Kaliningrado sritį. 

Maloniai nustebino, kad „Versli Lietuva“ dirba taip operatyviai, jos atstovai padėjo suformuoti mūsų poreikių paketą. Pagal jį buvo parinkti 5 įmonių, ne atsitiktinių, o tų, kurios domisi bendradarbiavimu su bendrovėmis iš Lietuvos, kontaktai.

Esame labai patenkinti tuo, kad paslauga buvo specifinė, pritaikyta būtent mums. Toks tikslingas bendradarbiavimas padeda sutaupyti nemažai laiko ir pinigų. Jau galime džiaugtis ir pirmaisiais rezultatais.

Su vienu partneriu jau pasirašėme sutartį, dabar deriname kiekius ir pirmoji produkcijos siunta turėtų iškeliauti į JAV po Naujųjų metų.

Vedame derybas ir su kitais potencialiais partneriais. Klientai labai įvairūs, juos labiausiai domina išskirtiniai gaminiai – be cukraus, be laktozės, su saldikliu iš stevijos lapų, ekologiški, Fair Trade (prekybos partnerystė, pagrįsta dialogu, skaidrumu ir pagarba) ir pan. Kadangi esame nedidelis gamintojas, galime būti lankstūs, tai mūsų pranašumas.

Kita įmonė domisi rankų darbo gaminiais, kol kas skaičiuojame, ar galėsime pagaminti reikiamus kiekius. Turime kontaktą su vienu prekybos tinklu, jis taip pat pageidauja pirkti didesnius kiekius produktų.

Kol kas su potencialiais užsakovais bendraujame nuotoliniu būdu, vykti į JAV planuojame kitų metų pradžioje. „Versli Lietuva“ oficiali atstovė JAV - kompanija „Lithuanian Trade Office, Inc.“ atliko tikrai didelį darbą, su šios įmonės pagrindine direktore Ingrida Bublys palaikome glaudžius ryšius.

Šiuo metu įmonėje dirba apie 240 darbuotojų. Pardavimai, lyginant su praėjusiais metais, išaugo daugiau nei 10 proc.

Toliau žvalgomės į naujas rinkas. Šiuo metu žvilgsnis krypsta į Rusiją bei Jungtinius Arabų Emyratus, planuojame plėsti eksportą į šias šalis. Kadangi likome patenkinti „Versli Lietuva“ paslaugų kokybe, galvojame ir toliau naudotis jos teikiama potencialių partnerių paieškos paslauga.

www.verslilietuva.lt

UAB "CGS" atstovė Aleksandra Gluchich

 

Per 8 sėkmingus įmonės veiklos metus nuolat ieškojom naujų verslo galimybių. Šiai dienai UAB „CGS“ veikla apima riedlenčių, riedučių, BMX parkų, žaidimų ir sporto aikštelių įrengimą, mažąją architektūrą, kelių ženklinimą ir kt. Nuolatinė galimybių bei naujų idėjų paieška, kryptingas ir sistemingas darbas lėmė įmonės veiklos plėtrą.

Beieškant naujų galimybių susipažinom su portalu www.idejosverslui.lt, kur radome idomią idėją verslui – daiktadėžės. Tai pasirodė patraukli verslo galimybė, kadangi Lietuvoje konkurentų šioje srityje nebuvo, o poreikis yra neabejotinas. Atradus partnerius užsienyje pradėjome mąstyti apie naują verslo kryptį. Tačiau ne paslaptis, kad kiekvienam verslui svarbus pelningumo įvertinimas. Čia mums labai padėjo VšĮ „Versli Lietuva“ elektroninis įrankis  „Verslo plano skaičiuoklė“. Tai ištiesų puikus įrankis, kurio dėka galima greitai ir efektyviai priimti sprendimus ir pradėti arba atmesti naują verslo idėją. Verslo plano skaičiuoklės pateikti rezultatai atspindėjo pelningą šios veiklos įgyvendinimą Lietuvoje, pradėta vystyti prekyba.

Šiuo atveju mes priėmėme sprendimą imtis naujos verslo krypties, kadangi gauti rezultatai ištiesų džiugino.  Nors tai tik naujos veiklos pradžia, neabejojame, kad ši idėja sudomins vartotojus ir garantuos įmonei sėkmingą verslo plėtrą.

VšĮ  „Versli Lietuva“ –  tai vertinga pagalba ir palaikymas tiek pradedančiajam verslui, tiek ir ilgametėms įmonėms. Mūsų atveju „Verslo plano skaičiuoklė“ pravertė priimant svarbų sprendimą dėl verslo plėtros. Neabejojame, kad ateityje pasinaudosime ir www.verslovartai.lt teikiamomis paslaugomis – „Leidimai Tavo verslui“ ir „Bendrieji reikalavimai“ klausimynais, kurių pagalba nesunkiai galima įvertinti, kokių leidimų gali reikėti ar kokius reikalavimus reikia atitikti, pradedant verslą ar imantis naujos verslo krypties; „Pranešimų dėžute“, kurios pagalba elektroniniu būdu galima operatyviai susisiekti su kompetentingomis institucijomis, pateikti joms dokumentus, reikalingus leidimams, licencijoms išduoti ir gauti institucijų atsakymus; specialistų konsultacijomis, svarbiais su verslu susijusiais klausimais.

Sėkmė versle – tai nuolatinis, sistemingas ir kryptingas darbas, naujų idėjų bei galimybių paieška ir įgyvendinimas, tikėjimas tuo, ką darai. Svarbu nestovėti vietoje, nuolatos tobūlėti ir turėti pasiryžimą veikti.

www.verslilietuva.lt

Jaroslav Gil, UAB „DocLogix“ direktorius

 

Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų įmonės šiemet kartu su informacinių technologijų įmones vienijančia asociacija „Infobalt dalyvavo rugsėjį Turkmėnistane surengtoje „Turkmentel“ ir lapkritį Azerbaidžanevykusioje „Bakutel“ parodose jungtiniuose nacionaliniuose stenduose. Jos pasinaudojo VšĮ „Versli Lietuva“ paslauga “Įmonių grupinės eksporto iniciatyvos. Ji apima dalinį įmonių grupės dalyvavimo parodoje ir prisistatymo nacionaliniame stende finansavimą.

„Dalyvaudami tokiose parodose atveriame kelius IRT eksporto plėtrai, šios rinkos labai imlios, jose mūsų įmonės gali pasiūlyti labai daug, todėl svarbu tinkamai pristatyti savo paslaugas, pritaikyti jas šių šalių poreikiams ir išnaudoti visas galimybes eksporto plėtrai“, - sako Boleta Senkienė, asociacijos „Infobalt“ eksporto ir investicijų vadovė.

Ne viena įmonė, dalyvavusi šiose parodose, jau gali pasidžiaugti pirmaisiais rezultatais. Tarp jų ir bendrovė „Doclogix“, šiuo metu sėkmingai įgyvendinanti projektus Turkmėnistane ir Azebaidžane. „Parodose dalyvaujame nuo 2008 m. Šios rinkos yra tikrai perspektyvios. Jose jaučiamas susidomėjimas IT sprendimais ir valstybės, ir verslo valdymo srityse, o mūsų įmonės tikrai turi ką pasiūlyti“, - komentuoja „Doclogix“ vadovas Jaroslav Gil.

Bendrovė Turkmėnistano Ekonomikos ministerijoje įdiegė dokumentų ir procesų valdymo kompleksinį sprendimą. Panašus sprendimas diegiamas ir Tekstilės ministerijoje. „Azerbaidžane gerai sekasi įsitvirtinti komerciniame rinkos segmente. 2008 m., pirmą kartą dalyvaujant „Bakutel“, pavyko susirasti puikų vietinį partnerį, IT bendrovę „Ultra“. Jis pristato mūsų produktus ir juos diegia. Toks verslo modelis šioje rinkoje ypač perspektyvus“, - pabrėžia J.Gil.

Šiais metais parodoje „Bakutel“ įmonei taip pat pavyko užmegzti ne vieną naudingą kontaktą. Kai kurie kontaktai buvo surasti prieš parodą, o jos metu organizuoti susitikimai su potencialiais partneriais. „Dalyvavimas tarptautinėse parodose bendrame stende ypač vertingas žengiant pirmuosius žingsnius naujoje rinkoje. Taip tampi labiau matomu, lengviau pritraukti dėmesį, taupomi kaštai. Pradėjus dirbti reikia įdėti daugiau individualių pastangų“, - mano pašnekovas.

Jis taip pat akcentuoja, kad Rytų rinkose labai svarbus pirmųjų valstybės asmenų bei valstybės įstaigų palaikymas. Pavyzdžiui, mūsų kaimynams estams įsitvirtinti Azerbaidžane sekasi kur kas geriau nei Lietuvos IT bendrovėms po to, kai praėjusiais metais į parodą jų palaikyti atvyko buvęs Estijos prezidentas. Tiesa, šiemet „Bakutel“ parodoje lankėsi Lietuvos susisiekimo ministras Eligijus Masiulis su delegacija ir ambasados atstovai.

“Infobalt” jau nebe pirmus metus naudojasi VšĮ „Versli Lietuva” eksporto skatinimo priemone Imonių grupinės eksporto iniciatyvos. „Parodų bei verslo misijų organizavimo paslaugos padeda įmonėms plėsti eksportą ir įsitvirtinti naujose rinkose. Ne viena „Infobalt“ įmonė turėjo realią galimybę rasti partnerių ir plėsti savo rinkas užsienyje. Tikimės ir toliau bendradarbiauti įgyvendinant naujus projektus, organizuojant parodas bei verslo misijas“, - teigia B.Senkienė.

www.verslilietuva.lt

Jurgis Damkus, įmonių grupės „Ergolain“ eksporto vadovas

 

Prieš dvejus metus dalyvavome VšĮ „Versli Lietuva“ eksportuotojų mokymo programoje „Eksporto akademija“. Jai pasibaigus nusprendėme, kad didinant eksporto apimtis, ieškant naujų rinkų verta pasitelkti į pagalbą išorinius specialistus, nes tai padeda sutaupyti labai daug laiko, o laikas versle – pinigai. Tai ypač aktualu vidutinėms įmonėms, tokioms, kaip mūsų, kurios neturi didelio administracinio aparato, žmogaus, kuriam galėtų pavesti šį darbą.

Mes pasinaudojome VšĮ „Versli Lietuva“ teikiama Individualių vizitų organizavimo ir 5 potencialių klientų paieškos paslauga Norvegijoje. Mes paskaičiavome, kad patiems organizuojant tai kainuotų brangiau, todėl nusprendėme įsigyti šią paslaugą. Tada ten dar nedirbo Lietuvos komercijos ataše, tad su mumis norinčius bendradarbiauti užsienio partnerius atrinko ir verslo vizitą organizavo „Versli Lietuva“, pasitelkdama išorinius konsultantus. Mums suteiktų paslaugų kokybę vertinu tikrai puikiai, buvome maloniai nustebinti.

Vėliau tęsėme bendradarbiavimą su komercijos ataše Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje Norvegijos Karalystėje Aleksandru Laurinavičiumi.

Informacija, kurią mums suteikė VšĮ „Versli Lietuva“ atstovas Norvegijoje buvo tiksli,  patikima, o bendravimas su klientu labai kokybiškas ir profesionalus.Artimiausiu metu numatome plėsti eksportą įVokietijos rinką ir taip pat planuojame pasinaudoti Individualių vizitų organizavimo bei potencialių klientų paieškos paslauga šioje šalyje.

Viską organizuoti patiems būtų gerokai brangiau ir sudėtingiau, be to užtruktų nepalyginamai ilgiau. Nežinomoje rinkoje gali greitai apsirikti, padaryti klaidų. Planuojant verslo vizitą reikia paruošti daug namų darbų: išsiaiškinti tave dominančio sektoriaus padėtį, sąlygas, identifikuoti pagrindinius žaidėjus, surinkti apie juos informaciją, rašyti laiškus, skambinti. Reikėtų atskiro žmogaus, mokančio pasirinktos šalies kalbą, turinčio darbo patirtį su užsienio rinkomis.

Mes pasirinkome kelią naudotis išorinių ekspertų paslaugomis. Kai darbus atlieka patyrę specialistai ir rezultatai būna kur kas geresni. Kol kas apie konkrečius kontraktus dar negalėčiau kalbėti, nes paprastai po vieno verslo vizito stebuklas neįvyksta, tai ilgas, sudėtingas procesas. Tačiau šiuo metu darbas vyksta, kontaktai tikrai buvo geri, jau deramės ir dėl konkrečių užsakymų.

www.verslilietuva.lt

Živilė Ramoškienė, UAB „Gerovė“ direktoriaus pavaduotoja

 

Mūsų įmonė, gaminanti reklaminius maišelius, šiukšlių maišus bei siūlanti kitus inovatyvius polietileninių pakuočių sprendimus veikia nuo 1991 m. Apie 20 proc. savo produkcijos eksportuojame į kitas šalis. Pagrindinės rinkos – kaimyninės valstybės Latvija, Estija, Kaliningradas, Rusija. Bandome įsitvirtinti ir Belgijoje, Vokietijoje, mūsų akiratyje yra ir Skandinavijos šalys.

Kadangi mūsų veiklos strategijoje numatyta eksporto plėtra, nusprendėme pagilinti žinias šioje srityje – dalyvauti VšĮ „Versli Lietuva“ projekte „Eksporto akademija“. Ši specializuotų mokymų programa vyko gegužės – lapkričio mėn. ir buvo išties naudinga. Įsisukus į darbus atrodo, kad viską ir taip žinai, viskas aišku. Tačiau mokymų metu savo žinias pamatai tarsi nauju kampu, tai, kas atrodė neįdomu, neverta dėmesio pradedi vertinti visai kitaip.

Ypač didelį įspūdį paliko žinomų ekonomistų ir tarptautinių konsultantų Jean Sutton (Actionline Research & Training Ltd), Albert A. Angehrn (INSEAD), Markus Johnsson (ITM Worldwide) vedami užsiėmimai, kurių metu ruošėme eksporto marketingo planus Švedijos rinkai, gilinomės į rinkos tyrimų, pokyčių valdymo, tarptautinių pardavimų sritis. Šie lektoriai paskatino peržiūrėti savo žinias, jas atnaujinti, padėjo suvokti, kaip tai svarbu.

Lapkričio mėn. Švedijoje vykęs antrasis tarptautinių mokymų etapas taip pat buvo labai naudingas, ypač Dr. Fons Trompenaars paskaitos apie kultūrinių skirtumų valdymą, Per V. Jenster – apie tarptautinės prekybos marketingo strategijas. Labai svarbu, kad su dėstytojais galėjome diskutuoti, pamatyti ir įvertinti savo klaidas. „Eksporto akademijoje“ įgyta patirtimi ir teorinėmis žiniomis vėliau pasidalinau su visa mūsų bendrovės komanda.

Taip pat po mokymų Švedijoje kiekvienai juose dalyvavusiai įmonei buvo suorganizuoti susitikimai su potencialiais švedų partneriais. Mums jie buvo labai sėkmingi: kompanijai „Njord Handelsbolag“ jau išsiuntėme bandomąjį užsakymą, du padėklus šiukšlių maišų. Tai buvo antrasis mūsų kontaktas su šiuo užsakovu. Pirmą kartą su juo susitikome spalio mėnesį vykusioje didžiausioje Skandinavijoje pakuočių pramonės parodoje „Scanpack“.

Šis pirkėjas planuoja kas mėnesį iš mūsų pirkti po 2 – 5 šiukšlių maišų padėklus. Tai mūsų bendrovei nėra labai didelis užsakymas, tačiau svarbus žengiant pirmuosius žingsnius Skandinavijos šalių rinkose. Su kitomis susitikimuose dalyvavusiomis bendrovėmis taip pat dirbame toliau: gauname iš jų užklausimus, siunčiame kainų paskaičiavimus. Manau, kad jau kitų metų pradžioje sulauksime ir užsakymų, tai tik laiko ir darbo klausimas.

Juolab kad rinkoje susiklosčiusi mums palanki situacija. Pagrindiniais mūsų konkurentais – Kinijos gamintojais švedų kompanijos nusivylė dėl nepakankamos kokybės, todėl jos atsigręžia į Rytų bloko šalis, kurios dirba lanksčiau, laikosi kokybinių reikalavimų, tiekimo terminų. Be to, yra gerokai arčiau. Potencialius užsakovus iš Švedijos domina ne tik mūsų gaminami šiukšlių maišai, bet ir reklaminiai maišeliai.

www.verslilietuva.lt

Kęstutis Tamulionis, UAB „Glosaris“ direktorius

 

„Pradedant savo verslą svarbiausia tikėti savimi, tuo, ką darai, ko sieki, - įsitikinęs K.Tamulionis. - Ne viskas sekasi puikiai ir ateina iš karto. Šiuo metu mūsų įmonėje dirba 7 darbuotojai. Statybų srityje ypač svarbu išgyventi žiemą – šaltąjį periodą, kai visi darbai sustoja. Džiaugiamės, kad užsakymų, nors jų ir sumažėjo, turime ir dabar. Tai pirmasis mūsų išbandymas nuo įmonės įsikūrimo. Tačiau tokie iššūkiai tik dar labiau sustiprina norą veikti.“

Baigęs statybų valdymo specialybę Vilniaus Gedimino technikos universitete verslininkas 9 m. dirbo samdomu darbuotoju statybų srityje. Per tą laiką įgijo daug žinių ir patirties. Tačiau nuolatinės diskusijos su darbdaviais, kurie ne visada išgirsdavo siūlomas geras idėjas ir konkrečius pasiūlymus, noras dirbti sau jį ir kitą kolegą pastūmėjo įkurti savo verslą.  

Praėjusią vasarą bendraminčiai nusprendė ilgai nelaukdami įgyvendinti sumanymą. Kliūčių lyg ir nebuvo: didelių investicijų neprireikė, užteko santaupų. Pirmiausiai pradėjo ieškoti tinkamo pavadinimo, sugalvojo jį, tačiau įmonės steigimo procesas užstrigo. „Pasiklydome painioje mūsų šalies verslo registravimo sistemoje, reikalavimų labirinte. Nebuvo aišku, į ką pirmiausiai reikėtų kreiptis, kam ir kokius dokumentus pristatyti“, – prisimena UAB „Glosaris“ direktorius.

Šioje situacijoje labai pravertė VšĮ „Versli Lietuva“, apie kurią pirmą kartą jis išgirdo seminare „Elektroniniai įrankiai verslui – paprasta pradėti“, pagalba. Projektų vadovė Živilė Žižytė išsamiai papasakojo apie „Versli Lietuva“ teikiamas paslaugas smulkiam ir vidutiniam verslui, portalą „Verslo vartai“, jame siūlomus elektroninius įrankius: verslo plano finansinės dalies skaičiuoklę, pranešimų dėžutę, informaciją apie bendruosius reikalavimus, leidimus verslui, klausimynus ir kt..

„Rezervavau susitikimo laiką. Mane maloniai priėmė „Versli Lietuva“ atstovas Lauris Budreckis, viską paaiškino ir jau kitą dieną padėjo paruošti ir pateikti visus dokumentus, kurių reikėjo įmonei įkurti. Vienoje vietoje gavome reikalingą informaciją, nuorodas bei pagalbą, tai ko mums ir reikėjo. Informacija buvo suteikta tiksliai, aiškiai ir išsamiai. Esame dėkingi už nuoširdų, geranorišką darbą, naudingus patarimus ateičiai“, - aiškina K.Tamulionis.

„Nuolatinės pastangos, stipri komanda ir tikėjimas, kad rytoj bus dar geriau veda mus į priekį. Turi nuolat galvoti ne tik apie save, bet ir apie savo darbuotojus.  Labai svarbu, kad gali pats viską planuoti, įgyvendinti savo idėjas, reguliuoti darbų krūvį, žinai, kad jei dirbsi daug tai daugiau ir uždirbsi“, - apibendrina pirmųjų veiklos mėnesių patirtį bendrovės vadovas.

„K. Tamulionis – atkaklus, pasitikintis savimi, iniciatyvus, atsakingai ir aktyviai siekiantis užsibrėžto tikslo. Jis gerai išmano savo pasirinktą veiklos sritį ir įžvelgia ateities galimybes – tai svarbiausios savybės, kurių reikia renkantis savarankiško verslo kelią“ – atkreipia dėmesį Ž. Žižytė.

www.verslilietuva.lt

Šarūnas Mačiulis, įmonės MB „Mediator LT“ vadovas

 

Įmonę užregistravau rugsėjo mėnesį. Apie jos steigimą galvoju senokai, tačiau teko palaukti, kol pradėti konsultacinei veiklai, kuria užsiimu, bus palankesnės mokestinės sąlygos, sumažės apribojimai.

Situacija pagerėjo rugsėjo pradžioje įsigaliojus Mažųjų bendrijų įstatymui, tada vienas pirmųjų Lietuvoje įkūriau tokios formos bendrovę. Ši individualios veiklos forma turi nemažai privalumų: patogesnė, mažiau rizikos, nereikia įstatinio kapitalo, samdyti buhalterio.

Veiklos pradžioje labai padėjo VšĮ „Versli Lietuva“ pradedantiesiems verslininkams teikiamos nemokamos paslaugos. Pasinaudojau Pirmųjų metų verslo krepšeliu.

Ypač naudingos buvo 50 valandų teisinių ir buhalterinių konsultacijų. Kai pradedi dirbti savarankiškai, daug ko nežinai ir nemoki: nei kaip sąskaitą faktūrą išrašyti, nei kaip ir ką skaičiuoti. Yra įvairių smulkių, bet svarbių niuansų.

Džiaugiuosi, kad sutartį su pirmuoju klientu sudaryti pagelbėjo „Verslios Lietuvos“ atstovas Lauris Budreckis. Kai profesionalas ją įvertina, daug ramiau, esi tikras, kad nesuklysi. Ši pagalba taip pat buvo nemokama.

Taip pat pasinaudojau galimybe pasirinkti išorinį konsultantą, iš bendrovės  „LS Consulting“. Su juo sėdėjome ne kartą po 3 – 4 val., aiškinomės aktualius klausimus. Jis taip pat padėjo sudaryti pirmąsias paslaugų teikimo sutartis. Jei ne Pirmųjų verslo metų krepšelis, ne vieną tūkstantį litų būtų tekę pakloti.

Labai kokybiški buvo ir buhlaterinės apskaitos vedimo bei finansų tvarkymo mokymai Vilniaus Universiteto tarptautinėje verslo mokykloje. Norėčiau pažymėti, kad visos paslaugos buvo suteiktos operatyviai, mandagiai, informacija pateikta aiškiai, tiksliai.

Pradedantiesiems savo verslą taip pat patarčiau iš pradžių būtinai apsilankyti nemokamuose „Versli Lietuva“ organizuojamuose  verslo galimybių seminaruose. Net jei turi gerą verslo idėją, kuria tiki, daugeliui žmonių kylą abejonių, baimių. Kadangi turiu psichologo išsilavinimą, gerai žinau, kad emocijos dažnai sutrukdo pradėti savo verslą.

Pasitikrinti savo idėją, išsklaidyti abejones, įvertinti realią situaciją rinkoje, gauti patikimą informaciją, sužinoti apie paramą, kurią gali gauti, tikrai pravers kiekvienam. Tai nieko nekainuoja, neįpareigoja, tačiau padeda pasverti grėsmes ir realias galimybes, kurių nežinojimas kartais ir sukelia nerimą.

MB „Mediator LT“ teikia socialinių santykių ir konfliktų valdymo, derybų bei tarpininkavimo paslaugas, taip pat vedu derybų bei konfliktų valdymo mokymus aukščiausios ir vidurinės grandies vadovams, turiu mediatoriaus kvalifikaciją.

Kol kas nesigailiu, sekasi neblogai. Paslaugos, kurias teikiu, ilgalaikės, tad dirbant vienam užtenka 2 - 3 ilgalaikių kontraktų. Vieną jau turiu pasirašęs, dėl kito šiuo metu vedu derybas. Dabar dirbu vienas, tačiau ateityje planuoju įdarbinti asistentą/ę. 

Laisvai samdomu mediatoriumi ir derybininku didelėse kompanijose dirbau ketverius metus. Šiuo metu šias paslaugas teikiu Lietuvos pramoninkų konfederacijos nariams. Prieš tai turėjau savo verslą (reklamos ir statybinių medžiagų distribucijos), bet buvau nuo jo pavargęs ir norėjau išbandyti nepriklausomą veiklą.

Dar daugiau nepriklausomybės suteikia savarankiška veikla, todėl jos ir ėmiausi. Juolab kad parduodant paslaugas nereikia didelių investicijų, nedidelės jų sąnaudos, tad neprireikia imti paskolų.

www.verslilietuva.lt

Alvyda Tamulėnaitė, individualios įmonės "Leporo LT" vadovė

 

Dar būdama 18 metų, svajojau turėti savo nuosavą verslą, tačiau nežinojau, kuo tiksliai norėčiau užsiimti. Todėl bandžiau jėgas įvairiose visuomeninėse veiklose, turėjau galimybę ugdyti  verslui svarbias savybes, tokias kaip darbų organizavimas, darbas su žmonėmis ir pan. Dirbau įvairiose įmonėse manikiūrininke, vadybininke, administratore, žurnaliste. Darbas šiose įmonėse man suteikė galimybę mokytis ir stebėti, kaip plėtojamas verslas. Dirbdama tarp žmonių, girdėjau, kuo žmonės skundžiasi, kokie yra jų poreikiai, tad čia man ir kilo verslo, padedančio spręsti aplinkinių problemas, idėja.

Negaišdama, padedama VšĮ „Versli Lietuva“, įkūriau savo įmonę „Leporo LT“. Atstovė Biržų regione Neringa Trinskienė padėjo paruošti visus reikiamus steigimosi dokumentus ir suteikė visą pirminę reikalingą informaciją.

Įkūriau įmonę, kuri teikia reklamos ir renginių organizavimo paslaugas, o nuo kitų metų pavasario teiks ir kelionių organizatoriaus paslaugas Biržuose bei visoje Lietuvoje. Darbas šiose srityse man teikia malonumą ir nejaučiu jokio nuovargio nuolat besisukdama tarp veiklų. Man malonu matyti patenkintus klientus, jų besišypsančius veidus.

Įkūrusi įmonę, pasinaudojau pirmųjų metų verslininko krepšeliu, todėl turėjau galimybę konsultuotis visais rūpimais klausimais, kurie pradedančiajam labai svarbūs. Dabar jie atrodo juokingi, tačiau pradžioje jie buvo itin aktualūs. Be to, aktyviai dalyvavau raštvedybos, paramos verslui ir buhalterinės apskaitos mokymuose. Visi šie mokymai davė reikiamos informacijos, ir daugelyje sričių dabar susiduriu su dalykais, kurie buvo apkalbėti šių mokymų metu.

Dalyvaudama VšĮ „Versli Lietuva“ renginyje, turėjau galimybę atskleisti savo sugebėjimus ir prisistatyti Biržų verslo visuomenei, taip susipažinau ir užmezgiau ilgalaikę partnerystę su stambia Biržų kompanija.

Tuo mūsų bendravimas su VšĮ „Versli Lietuva“ nesibaigė, mano įmonė buvo pirmoji Biržuose, kuri pasinaudojo Paslaugų gaminių kontaktinio centro pranešimų dėžute, leidžiančia pateikti paraiškas įvairiems leidimams gauti, o tai labai svarbu teikiant reklamos paslaugas, nes reklaminius projektus reikia nuolat derinti su rajono savivaldybe.

Šiuo metu vėl aktyviai dirbame su VšĮ „Versli Lietuva“ specialistais, kurdami Biržų turizmo klasterį, kuris bus naudingas ne tik man, bet ir kitiems Biržų verslininkams. 

www.verslilietuva.lt

Gediminas Stonys, IĮ „SGS Trade“ direktorius

 

Jo teigimu, versle svarbiausia mąstyti globaliai, plėsti veiklos sritis, neužsisėdėti savo parduotuvėje, mieste, žvalgytis naujų galimybių visoje Lietuvoje ir už jos ribų. Įmonės filialus (parduotuves) artimiausiu metu numatoma atidaryti Palangoje, dar viename nedideliame mieste.

„Vaikystėje lanksčiau iš popieriaus lėktuvėlius ir bandžiau juos kaimynams pardavinėti“, - šypsodamasis pasakoja G.Stonys apie pirmąsias verslumo pamokas. Neatsitiktinai ir darbą pasirinko prekybos srityje: pirkti ir parduoti jam visuomet patiko.

Tačiau dirbdamas kitiems ieškojo savo šanso. Idėja kilo netikėtai, kai buitine technika prekiaujančios įmonės, kurioje darbavosi, buvo nusiųstas į kasečių pildymo mokymus. Juose įvaldė šią techniką, vėliau įgijo ir praktinių įgūdžių, patirties.

„Įsitikinau, kad tai nėra labai sudėtinga, galima neblogai uždirbti, nes tokios paslaugos mūsų mieste trūko. Šią vasarą palankiai susidėliojus aplinkybėms (atsirado tinkamos patalpos), pradėjau savarankišką veiklą“, - aiškina pašnekovas.

Pasak verslininko, labai padrąsino ir VšĮ „Versli Lietuva“ atstovė Plungės regione Gražina Lukošienė. Ji padėjo apsispręsti, kokią įmonės rūšį geriau rinktis. Pravertė ir praktiniai patarimai, susiję su verslo planavimu bei plėtra, pagalba rengiant įmonės steigimo dokumentus.

G.Stonys pasinaudojo ne tik konsultacijos paslauga, bet ir Pirmųjų verslo metų krepšeliu. Naudingi buvo buhalterinės apskaitos seminarai. Kadangi veiklos pradžioje dar negali samdytis buhalterės, buhalteriją tvarko pats.

„Kol kas didelių pelnų neskaičiuoju, bet sekasi neblogai. Tikėjausi sunkesnės pradžios. Pasisekė, kad anksčiau buvau užmezgęs gerus ryšius su  prekių ir medžiagų tiekėjais. Pavyko susitarti dėl  mokėjimų už jas atidėjimų iki metų pabaigos“, - tikina įmonės savininkas.

Plečiantis klientų ratui ir įvertinusi jų poreikius „SGS Trade“ pradėjo siūlyti daugiau paslaugų: kastes ne tik pildo, bet ir pardavinėja, remontuoja spausdintuvus, kopijuoja dokumentus, gamina nuotraukas. Taip pat importuoja projektorių lempas.

„Pirmieji Lietuvoje įdiegėme naują amerikietišką kasečių pildymo technologiją. Prekiaujame paslaugų paketais – pirkėjui nebereikia niekuo rūpintis, mes pildome kasetes, remontuojame, prižiūrime spausdintuvus, rūpinamės jų eksploatacija“, - dalijasi patirtimi G.Stonys.

Iki metų pabaigos jis planuoja įdarbinti kompiuterių specialistą, kad klientams galėtų pasiūlyti dar vieną paslaugų paketą – kompiuterių tinklų priežiūros ir remonto. „Sėkmė lydės tik tada, jei nesustosi vietoje“, - neabejoja įmonės savininkas.

www.verslilietuva.lt

Zenius Martinkus, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) direktorius

 

Praėjusiais metais departamentas su VŠĮ „Versli Lietuva“ pasirašė sutartį dėl naudojimosi Paslaugų ir gaminių kontaktinio centro pranešimų sistema. Šiais metais kreipėsi į VšĮ „Versli Lietuva“, kad galėtų dalyvauti ne tik elektroninių paraiškų teikimo įgyvendinimo, bet ir elektroninių licencijų išdavimo projekte.
 
„Galimybė verslininkams teikti paraiškas ir dokumentus dėl licencijų įsigijimo per „Pranešimų dėžutę“ padeda sutaupyti nemažai laiko, juolab, kad besikreipiantys ūkio subjektai išsidėstę visoje Lietuvoje. Verslui tai labai svarbus faktorius. Kartu, siekdami  būti  modernia, šiuolaikiška įstaiga prisidėsime prie informacinės visuomenės plėtojimo“, - akcentuoja Departamento vadovas.  
 
Pasak jo, paslauga „Pranešimų dėžutė“ ne tik paspartina su dokumentų tvarkymu susijusius procesus, bet yra saugesnis būdas perduoti informaciją. Pranešimai nesiunčiami elektroniniu paštu, nes jis neapsaugotas nuo informacijos nutekėjimo grėsmės. Juos galima perskaityti tik prisijungus tiesiogiai prie pranešimų dėžutės.
 
Pašnekovas įsitikinęs, kad ši paslauga turėtų tapti puikiu pagalbininku įmonėms, esančiomis ne tik Vilniuje, bet ir  kituose miestuose, nes net neišeinant iš biuro galima sutvarkyti visus reikalingus dokumentus susijusius su paraiškų ir dokumentų teikimu.
 
Rugpjūčio mėnesį NTAKD per „Pranešimų dėžutę“ jau gavo įmonės, norinčios įsigyti licenciją verstis didmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, paraišką ir dokumentus. Kaip informavo Z.Martinkus, susidomėjusių galimybe pateikti dokumentus ir gauti licencijas bei leidimus elektroniniu būdu  yra nemažai, tačiau daugeliui dar trūksta informacijos apie elektroninį parašą, kuriuo būtina pasirašyti.
 
Paslauga „Pranešimų dėžutė“ teikiama nuo 2010 m. 2009 m. VŠĮ „Versli Lietuva“ buvo įkurtas Paslaugų ir gaminių kontaktinis centras, kuriame skelbiama aktuali informacija verslui prieinama per portaląwww.verslovartai.lt  Šiame portale veikia ir saugi pranešimų dėžutė.
 
Ji sukurta siekiant supaprastinti leidimų bei licencijų gavimo procedūras paslaugų teikėjams bei suteikti visą informaciją apie reikalavimus, taikomus jų veiklai. Sutartis dėl jos naudojimo pasirašiusios 107 institucijos - 60 savivaldybių ir 47 valstybės. Jos naudotojais užsiregistravę 315 verslininkų.

www.verslilietuva.lt

Edmundas Čepeliauskas, UAB „Recimetras“ direktorius

 

Vilniaus statybos technikume 1985 m. baigęs inžinerinės geodezijos studijas Edmundas daugelį metų sėkmingai dirbo įvairiose įmonėse, tapo savo srities profesionalu. Tačiau sugriuvus sovietinei sistemai staiga pajuto, kad jo paslaugų niekam nebereikia.

Ieškodamas išeities, kaip užsidirbti pragyvenimui pradėjo populiarų tuo metu verslą - prekiauti naudotais automobiliais. Kurį laiką gyveno „ant ratų“ , važinėdamas iš Lietuvos į Vokietiją ir atgal, vėliau apsistojo Vokietijoje, dirbo savarankiškai. Taip praėjo 14 metų. Vertėsi neblogai, bet į gimtinę parginė nostalgija, pasiilgo šeimos, vaikų, normalaus gyvenimo. Pagaliau, norėjosi darbo, leidžiančio pritaikyti savo gebėjimus ir žinias.

„Tada prisiminiau savo profesiją, geodeziją, kuri man visuomet buvo prie širdies. Buvęs bendramokslis ir kolega pakvietė dirbti į savo įmonę. Tačiau po metų atslūgus statybų bumui ir prasidėjus krizei įmonė bankrutavo“, - pasakoja bendrovės vadovas. Jau tada jis norėjo pradėti savo verslą, tačiau bankai nebeskolino pinigų, o reikalinga savarankiškai veiklai geodezinė ir matavimo įranga kainuoja apie 100 tūkst. litų.

Teko vėl dirbti kitiems. Per tą laiką jis dar baigė išlyginamąsias studijas bakalauro laipsniui gauti. Po kelerių metų, įsitikinęs, kad klientų yra, užsakymų netrūksta, ryžosi steigti savo bendrovę. E.Čepeliauskas džiaugiasi, kad jam labai padėjo, padrąsino Aytaus krašto verslininkų asociacija ir jos prezidentė Dalia Matukienė. Čia jis sužinojo, kur ir kokia pagaba teikiama smulkiąjam verslui, kaip galima gauti lengvatinę paskolą.

„Išgirdau ir apie Verslios Lietuvos vykdomą „Pirmųjų verslo metų krepšelio“ programą, kuri skirta pradedantiesiems ir ja pasinaudojau. Ypač vertingos buvo pagal šią programą teikiamos konsultacijos, susijusios su finansais, buhalterine apskaita. Elementarių žinių buvau įgijęs prekiaudamas automobiliais, tačiau bendrovės buhalterinius dokumentus tvarkyti žymiai sudėtingiau. Pravertė ir kompiuterinio raštingumo konsultacijos, nes įgūdžių šioje srityje šiek tiek trūko“, - tikina pašnekovas.

Pasiskolinęs 45 tūkst. litų ir pridėjęs santaupas verslininkas įsigijo matavimo įrenginius. Ko trūko susipirko per pirmuosius veiklos metus. Be geoezinių darbų bendrovė atlieka ir kadastrinius matavimus, daro topografines nuotraukas, sklypų pertvarkymo, detaliuosius projektus. Veiklą išplėsti paskatino tai, kad šios paslaugos turi paklausą, be to, Edmundas įgijo žinių ir patirties žemėtvarkoje dirbdamas samdomu darbuotoju. 

Pradėjęs savo verslą UAB „Recimetras“ direktorius nenusivylė, nors dirba be atostogų ir savaitgalių: „Stengiuosi įsisavinti naujoves, darbą atlikti sąžiningai, iki galo, kokybiškai. Tai - svarbiausia sėkmės sąlyga". Pasak jo, įmonei net nereikia reklamuotis. Geriausia reklama - patenkintų užsakovų rekomendacijos. Grįžta ir senieji, patyrę, ką reiškia nekokybiškos paslaugos. E.Čepeliauskas planuoja plėsti veiklą - įdarbinti apskaitininką.

www.verslilietuva.lt

Jolita Šilaikienė, IĮ „Jolės gėlių krautuvėlė“ savininkė

 

Dantų technike dirbusi moteris visą gyvenimą labai mylėjo gėles. O dar, lyg tyčia, savo mieste nebegalėjo gauti darbo pagal specialybę. Tad įsidarbino ten, kur reikėjo žmogaus - gėlių parduotuvėje. Bedirbdama mokėsi, baigė daug įvairių floristikos kursų ir pajuto, kad nauja veikla labai traukia. Užaugusi tarp gėlių mamos tvarkomoje pavyzdingoje sodyboje šioje srityje J.Šilaikienė nesijautė svetima.

Tačiau po kurio laiko pasijuto pavargusi ir nusprendė pusmetį pailsėti, pasvarstyti, ką veikti ateityje. „Supratau, kad be gėlių negaliu, bet ir kitiems dirbti nebenoriu. Įkurti ir pradėti savo verslą paskatino šeimos palaikymas ir sukaupta patirtis. Buvo nesunku apsispręsti, nes jau buvau įgijusi reikiamų įgūdžių, šiek tiek žinių“, - prisimena ji.

Svarbiausia, kad nereikėjo didelių investicijų. Vyras auksarankis sumeistravo baldus. „Galvojau, jei nesiseks, tai bent niekam skolinga neliksiu“, - aiškina įmonės savininkė. Sunkiausi buvo pirmieji žingsniai. Nežinodama, nuo ko pradėti paklausė pažįstamos verslininkės patarimo. Ši pasiūlė pasinaudoti Pirmųjų verslo metų krepšelio teikiamomis galimybėmis. Anykščiuose šio krepšelio paslaugas teikia VŠĮ „Anykščių verslo informacinis centras“.

Centro darbuotojai patarė, kokią įmonę kurti, padėjo parengti dokumentus, paruošti reklamą, suteikė naudingos informacijos ir net naujų verslo idėjų pasiūlė. Pasinaudojusi siūloma paslauga pašnekovė liko patenkinta: ypač pravertė nemokamos konsultacijos finansų apskaitos srityje, kurioje ji jokių žinių neturėjo.

„Jolita buvo apsisprendusi pradėti savo verslą, tačiau jai reikėjo profesionalios pagalbos. Pradedantiems savarankišką veiklą rūpesčių netrūksta. Jie neturi laiko rengti įmonės įstatus, tvarkyti formalumus. Ir sugaištų ilgai, ir suklysti gali “, - svarsto Anykščių verslo informacinio centro direktorė Renata Gudonienė.

Rezultatas „Jolės gėlių krautuvėlės“ savininkės kol kas nenuvylė, pirkėjų netrūksta. Vos pusmečiui prabėgus ji priėmė samdomą  darbuotoją. Planuoja įdarbinti dar vieną, nes ketina plėsti veiklą, klientams pasiūlyti ir kavos, arbatos. Tik laukia, kol apsisuks laiko ratas: floristikos verslui būdingas sezoniškumas, tad svarbu įvertinti visų metų, o ne kelių sezonų sėkmę.

www.verslilietuva.lt

Neringa Narbutienė, KTU Tarptautinių ryšių skyriaus vyr. koordinatorė

 

Šiais mokslo metais Kauno technologijos universitete (KTU) studijas pradės 16 studentų iš Azerbaidžano Respublikos, dvigubai daugiau, nei pernai. Prieš trejus metus šioje aukštojoje mokykloje studijavo tik vienas azerbaidžanietis studentas,  turintis kilmės ryšių su Lietuva.

„Tai kelerių metų įdirbio rezultatai“, - pabrėžia N. Narbutienė. Siekdama įtvirtinti Lietuvos kaip studijų krypties žinomumą, LR ambasada Azerbaidžano Respublikoje ir Turkmėnistanui 2010 m. organizavo grupės Lietuvos aukštųjų mokyklų bendrą stendą Baku vykusioje parodoje „Karjera ir švietimas“. Pernai jos lankėsi analogiškose parodose dar du kartus.

Vienoje jų 7 Lietuvos aukštųjų mokyklų dalyvavimą bendrame stende rėmė VšĮ „Versli Lietuva“.  „Bendras dalyvavimas parodose naudingesnis, be to, tai gerokai pigiau. Ten, kur mūsų šalis mažai žinoma, pirmiausiai pristatome galimybes studijuoti Lietuvoje, o tik po to atskiras aukštojo mokslo įstaigas, tad susivienyti, o ne konkuruoti racionaliau“, - teigia pašnekovė.

Jos teigimu, svarbu ne tik lankytis parodose. Jaunuolius ir jų tėvus patraukia nuoširdus bendravimas, asmeninis dėmesys ir tai, ką atvykęs studentas randa universitete: kokybiškas studijas, bendravimo ir bendradarbiavimo, akademinio mobilumo, praktikos galimybes.

„Jie tampa geriausiais mūsų ambasadoriais. Per atvykstančius studentus suaktyvėjo ryšiai su Azerbaidžano universitetais, gauname praktikos pasiūlymų iš Lietuvos įmonių, besižvalgančių į Azerbaidžano rinką“, - sako N.Narbutienė.

4 Lietuvos universitetai šį pavasarį žengė dar vieną žingsnį - suplanavo kelionę į Azerbaidžaną, kurios metu aplankė keletą prestižinių Baku vidurinių mokyklų, vieną universitetą, susitiko su studentų organizacijų bei asociacijų atstovais.

„Vizitą organizuoti padėjo Aneta Kacėnaitė, LR komercijos atašė Azerbaidžanui ir Turkmėnistanui. Rytų kraštuose didelę reikšmę turi asmeniniai ryšiai, pažintys. Universitetai buvo vertinami kaip patikimi, solidūs ir dėl to, kad prisistatymas buvo organizuojamas per ambasadą bei komercijos ataše“, - įžvalgomis dalijasi KTU atstovė.

Pasak jos, A.Kacėnaitė ne tik tvarkė organizacinius reikalus, bet ir konsultavo, patarė, kaip efektyviau prisistatyti bei pati dalyvavo prezentacijose. Po vizitų aukštosios mokyklos, LR ambasada gavo nemažai tiesioginių susidomėjusių jaunuolių užklausų dėl studijų Lietuvoje.

„Tai, kad užsienio studentai renkasi studijas KTU, rodo, kad tampame vis labiau matomi, žinomi, o mūsų studijų kokybė vertinama. Tai ir papildomos pajamos, ir mažėjančio lietuvių studentų skaičiaus kompensacija“ - sako N. Narbutienė.

Azerbaidžaniečiai KTU dažniausiai renkasi vadybos, verslo ekonomikos, informatikos, studijų programas tiek bakalauro, tiek magistro pakopose. Šiemet pirmą kartą 2 azerbaidžaniečiai įstojo ir į doktorantūrą.

www.verslilietuva.lt